Lietuvoje vis dažniau žmonės pradeda kurti verslus. Noras dirbti sau, o ne kitiems ir taip kontroliuoti savo pajamas išties veda tik į įmonės steigimo kelią. Tačiau sunkiausia yra sukurti gerą verslo idėją, kuri „vežtų“ bei pasirinkti juridinio asmens tipą. Bet bent jau mūsų valstybėje, jei verslo steigimas susijęs su didesnę ar didelę riziką turinčia veikla, tuomet geriau steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kadangi čia bus daugiau steigėjų, akcininkų, o verslui žlugus bus atsakoma ne asmeniniu turtu, bet visos bendrovės. Tuomet kas nutinka akcininkams? Jie praranda tiek pinigų, kiek yra investavę į bendrovės veiklą.
Verslo steigimas būtent vienos iš šių dviejų įmonių, reorganizavimas ar likvidavimas, visas valdymas, veikla, akcininkų teises ir pareigos yra reglamentuota LR įstatymų. Jis dar kitaip vadinamas akcinių bendrovių įstatymų, kuris nustato AB bei UAB bendrus ir skirtingus bruožus nuo A iki Z. Tokių bendrovių steigėjai gali būti tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek kitų šalių fiziniai ar juridiniai asmenys.
Pagal teisėtus sprendimus, naujos įmonės steigimas gali trūkti nuo 7 iki 10 darbo dienų. Norint kurti tokios formos įmonę reikia įstatinio kapitalo (3 000 eurų), kuris vėliau yra dalinamas yra akcijas. Visas bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, todėl akcininkai rizikuoja tik įnešta suma, bet ne savo asmeniniu turtu.
Paprastai, toks verslo steigimas sujungia kelių ar daugiau asmenų turtą (kapitalą) bendrai, legaliai veiklai vystyti. UAB akcijos negali būti kaip nors platinamos ar parduodamos viešai. Kada asmenys skaitosi akcininkai? Kai jie yra įsigiję bent po vieną bendrovės akciją, o asmuo turi tiek teisių į įmonės veiklą, kiek jam suteikia gautos akcijos.
Plačiau apie naujos įmonės steigimą: https://www.finbiuras.lt/
