Dirbant su Jungtinės Karalystės partneriais, klausimas „kokia valiuta išrašyti sąskaitą“ atrodo paprastas tik iki pirmo nesusipratimo. Vienas klientas nori matyti kainą svarais, kitas prašo eurais, o trečias sumoka „kaip jam patogiau“ ir tada prasideda aiškinimasis, kodėl gauta suma nesutampa su sutarta.
Kad to išvengtumėte, svarbu ne tik pasirinkti valiutą, bet ir aiškiai aprašyti apmokėjimo sąlygas: kas taiko kursą, kas padengia banko mokesčius ir kada laikoma, kad mokėjimas įvykdytas.
Kokią valiutą pasirinkti: svarai ar eurai?
Pradėkite nuo paprasto principo: valiuta turi būti tokia, kad būtų aišku abiem pusėms, kiek mokėti ir ką laikote „teisinga“ suma.
Dažniausi pasirinkimai yra du:
Sąskaita GBP (svarais)
Tai patogu JK partneriui: jis mato sumą savo įprastoje valiutoje, lengviau suderina su savo biudžetu ir apskaita. Šis variantas ypač logiškas, jei jūsų paslaugos ar prekės JK rinkoje kainuojamos svarais.
Sąskaita EUR (eurais)
Tai patogu jums, jei jūsų savikaina ir apskaita yra eurais. Tuomet mažiau netikėtumų vertinant, kiek realiai uždirbote, ir lengviau planuoti pinigų srautą.
Svarbu suvokti, kad pasirinkimas nėra vien „patogumas“. Jis tiesiogiai susijęs su rizika: kam tenka valiutos svyravimų našta.
Kursas ir rizika: kas prisiima valiutos pokyčius
Jeigu išrašote sąskaitą svarais, jūs gaunate sumą GBP, o realų rezultatą eurais pamatote tik tada, kai pinigai atsiduria jūsų sąskaitoje ir yra perskaičiuojami. Čia natūraliai atsiranda klausimas, kiek tai bus svarai į eurus.
Jeigu išrašote sąskaitą eurais, JK klientas dažnai skaičiuoja, kiek jam kainuos eurai į svarus, nes mokėjimas gali būti vykdomas iš GBP sąskaitos. Jei klientas mato, kad dėl kurso ar banko mokesčių jam gaunasi brangiau nei tikėjosi, jis gali bandyti derėtis arba vėluoti su apmokėjimu, kol „kursas pagerės“.
Todėl pats svarbiausias dalykas – sutarti, kas atsakingas už kursą ir mokesčius, ir tai parašyti sąskaitoje bei sutartyje taip, kad neliktų interpretacijų.
Ką būtina aiškiai nurodyti apmokėjimo sąlygose
Apmokėjimo sąlygos turi būti parašytos paprastai, be dviprasmybių. Jos reikalingos ne teismui, o kasdienybei: kad buhalterija, projektų vadovas ir klientas vienodai suprastų, kas vyksta.
Prieš sąrašą verta pasakyti tiesiai: kuo trumpiau ir aiškiau, tuo mažiau ginčų.
- Mokėtina valiuta: nurodykite, kokia valiuta turi būti apmokėta sąskaita (GBP arba EUR).
- Banko mokesčiai: aiškiai parašykite, kas juos apmoka, kad jūs gautumėte pilną sąskaitos sumą.
- Mokėjimo terminas: nurodykite konkrečią datą arba dienų skaičių nuo sąskaitos išrašymo.
- Mokėjimo identifikacija: paprašykite mokėjimo paskirtyje nurodyti sąskaitos numerį, kad apmokėjimas būtų lengvai atsekamas.
- Kurso taisyklė, jei leidžiamos abi valiutos: jei sutinkate priimti mokėjimą kita valiuta, parašykite, pagal kokį kursą skaičiuojama ir kurią dieną jis fiksuojamas.
Po šio sąrašo esminė mintis tokia: jeigu leidžiate mokėti „kaip patogiau“, privalote aprašyti, kaip uždarote kursų klausimą. Kitu atveju kiekviena sąskaita tampa atskira deryba.
Praktiniai scenarijai: kaip pasirinkti teisingai
Kad būtų paprasčiau, pateikiu tris tipinius scenarijus, kurie padeda apsispręsti.
1 scenarijus: jūs turite kaštus eurais, o klientas nori kainos svarais
Galite išrašyti GBP, bet kainodaroje turėkite rezervą kursui. Taip sumažinsite riziką, kad po perskaičiavimo svarai į eurus jūsų marža taps per maža.
2 scenarijus: jūs norite stabilumo apskaitoje, o klientui nesvarbu valiuta
Racionalu rašyti EUR. Klientui svarbu tiksliai žinoti, kiek tai bus eurai į svarus jo banko sistemoje, todėl jis labiau vertins aiškias sąlygas ir terminus, nei valiutos pavadinimą sąskaitos viršuje.
3 scenarijus: sutartyje leidžiate apmokėti tiek EUR, tiek GBP
Tai įmanoma, bet tik tada, kai aiškiai aprašyta kurso taisyklė. Priešingu atveju gausite situaciją, kai viena pusė skaičiuoja pagal vieną kursą, kita – pagal kitą, ir skirtumas tampa ginču.
Dažniausios klaidos, kurios virsta ginčais
Dažniausiai konfliktai kyla ne dėl blogos valios, o dėl neapibrėžtumo. Pavyzdžiui, sąskaita išrašyta eurais, klientas sumoka svarais, o jūs gaunate mažiau ir prašote primokėti. Klientas nuoširdžiai nustemba, nes jis „sumokėjo tiek, kiek bankas parodė“.
Kitos dažnos klaidos:
- sąskaitoje nenurodyta, kas apmoka banko mokesčius;
- apmokėjimo terminas suformuluotas neaiškiai („iki mėnesio galo“);
- neaišku, kada mokėjimas laikomas įvykdytu (kai išsiųsta ar kai gauta);
- trūksta mokėjimo identifikacijos, todėl buhalterija ilgai „gaudo“ apmokėjimą.
Pabaigai
Tinkamai parinkta valiuta sąskaitoje nėra formalumas. Tai dalis jūsų verslo rizikos valdymo. Kai klientui aišku, kiek jis moka, o jums aišku, kiek gausite, santykiai tampa sklandesni, o pinigų srautas – nuspėjamas.
Jeigu išrašote GBP, iš anksto pagalvokite, kaip kurso pokyčiai paveiks rezultatą, kai perskaičiuosite svarus į eurus. Jeigu išrašote EUR, pasirūpinkite, kad klientui būtų aišku, jog jo pusėje natūraliai atsiras perskaičiavimas eurus į svarus pagal jo banko sąlygas. Aiškumas čia yra pigiausias būdas išvengti brangiausių ginčų.
